Domo Katedra – akivaizdus rezultatas...

Šiai dienai nei viena kita matavimo sistema negali prilygti lazerinio skanavimo sistemoms greičiu, gaunamos informacijos kiekiu bei tikslumu.

KOGRA-CAD palyginus neseniai įtraukė į savo veiklą lazerinio skanavimo technologiją. Šių metų pavasarį Latvijoje mes atlikome Rygos Domo Katedros fasado ir atskirų jo elementų skanavimą.

Skanavimo tikslas buvo:
- palyginti modelį, gautą lazerinio skanavimo metodu, su projektiniu modeliu, kurį mes anksčiau sukūrėme programoje Autodesk Revit Building, remiantis išlikusia rašytine dokumentacija bei Domo Katedros apmatavimais, atliktais tradiciniais metodais;
- atskleisti nukrypimų charakterį bei lygį;
- patikslinti konstrukcinę dokumentaciją;
- sudaryti patikslintus apmatavimo brėžinius bei planus.
Domo Katedros skanavimo darbai buvo atliekami skanerio Leica HDS
ScanStation pagalba, kurį mums išnuomavo kompanija Del Maknoli. Kompanijos Del Maknoli specialistai padėjo mums ne tik pastato skanavimo procese, bet ir gautų duomenų  apdorojimo procese.
Kartu mes nustatėme 4 taškus Domo Katedros skanavimui. Trijuose iš jų prietaisas buvo statomas ant šaligatvio kitoje gatvės pusėje fasadų skanavimui, o ketvirtas skanavimo taškas buvo pasirinktas ant šalia stovinčio namo stogo.
Skanuojamo objekto paviršiuje per visą fasadą buvo daug įtrūkimų, išmušų, nuotrupų. Mūro sienų kampai turėjo daug suardymų. Objektas turėjo daug arkinių angų ir skliautuotų lubų, sudėtingų aprašymui tradicinėse CAD sistemose.
Būtent šiems barams buvo skiriamas ypatingai padidintas dėmesys.
Skanavimo valdymui mes naudojome programą Leica Cyclone-SCAN.
Skanavimas buvo atliekamas lokalioje koordinačių sistemoje.
Visas skanavimo laikas užėmė apie 5-ias valandas, vidutinis skanavimo tankumas sudarė 1,5 cm.
Aplinkos oro temperatūra darbo metu buvo apie +16°С.
Skaneris Leica HDS ScanStation turi savyje fotokamerą. Foto nuotraukos automatiškai sutapatinamos su skanuojama sritimi, ir taškai nudažomi realia savo spalva, paimta iš nuotraukos.
Tai leido mums ne tik tiksliai fiksuoti faktūrą, bet ir objekto tekstūrą, kas tolimesniame darbe palengvino gautų duomenų apdorojimą. Objekto apšvietimas neturėjo reikšmės. Skanavimo darbai gali būti atliekami netgi visiškoje tamsoje.
Skanavimo rezultate mes gavome keturis masyvus (skanus), sudarytus iš 12 milijonų nuskanuotų taškų.
Visus keturis skanus mes susiuvome į vieną taškų „debesį“ programoje Leica Cyclone-REGISTER, panaudojant “Cloud Constraints” technologiją – nenaudojant kontrolinių žymėjimų.
Tolesniam taškų masyvo apdorojimui buvo naudojamos programos ir moduliai: Leica Cyclone-MODEL, Leica-CloudWorx, AutoCAD ir kt.

Panaudojant programą Leica Cyclone-MODEL, mes išvalėme taškų masyvą nuo nereikalingų objektų ir, naudojantis įdiegtomis paviršių modeliavimo priemonėmis, apdorojome pačius sudėtingiausius modelio barus – ornamentus, arkų elementus ir kt.
Programa Leica Cyclone-MODEL leido mums konvertuoti taškinį modelį į poligoninį.
Tolimesnis gautų duomenų apdorojimo darbas vyko papildomo modulio CloudWorx pagalba programoje AutoCAD.
Galimybė pasiekti bet kurį nuskanuotos erdvės tašką programos AutoCAD pagalba leido mums pakankamai greitai susidoroti su taškų masyvo apdorojimo darbu.
Mes atlikome taškinio fasadų modelio projekciją vertikalioje plokštumoje, ir pagal gautą vaizdą buvo nubrėžti pastato fasadai.
Skanavimo ir duomenų apdorojimo rezultate mes gavome poligoninį pastato modelį ir architektūrinius fasadų apmatavimus, kas leido palyginti modelį, gautą lazerinio skanavimo būdu, su pirminiu projektiniu modeliu ir atlikti reikalingas korekcijas projektinėje dokumentacijoje.
Mums akivaizdu, kad lazerinio skanavimo technologija - tai galingas instrumentas kultūrinio paveldo objektų dokumentacijai. Mes pasirengę Lietuvoje ir Latvijoje propoguoti tachometrinio fotografavimo ir lazerinio skanavimo technologijas, skirtas:
- architektūros paminklų (tame tarpe auštuminių pastatų) fasadų, interjerų bei atskirų dekoratyvinių ir konstrukcinių detalių aukštos kokybės apmatavimams;
- architektūros paminklų restauravimo ir konservavimo projektų parengimui;
- topografinių nuotraukų darymui lanšafto-vizualinei analizei;
- pastatų ir statinių techninės būklės monitoringui.

Vienok, pats vienas lazerinis skanavimas – tai tik techninė galimybė, kuria būtina mokėti naudotis.

KOGRA-CAD – tai profesionalų – architektų, geodezininkų, 3D-modeliavimo specialistų ir kt., komanda, kuri žino į ką reikia akcentuoti dėmesį ir koks turi būti galutinis produktas.

Daugiau informacijos apie šį projektą galima gauti čia